šmirkštus

šmirkštùs, -ì adj. (4) 1. Dsn žr. šmarkštus 1: Dai aš išejau žalian sodelin, dai išsipjoviau šmirkščią rykštelę LTR(Tvr). Šmirkštùs mano botagelis, nor ir nemazguotas (d.) Tvr. 2. smarkus, skaudus (apie lietų): Atalyja, dauna, šmirkštus lietus, dauna LTR(Rk).